Ilgalaikis turtas yra ilgalaikio naudojimo turtas, kurį verslas naudoja savo veiklai vykdyti, o ne daiktai, kuriuos įsigyja greitai sunaudoti. Paprastai kalbant, tai yra daiktai, kuriuos įmonė saugo ir naudoja laikui bėgant, pavyzdžiui, pastatai, mašinos, įranga ar programinė įranga. Buhalterijoje ilgalaikis turtas paprastai įrašomas į balanso ataskaitą ir tada nusideda, tai reiškia, kad jo kaina paskirstoma per metus, per kuriuos jis padeda generuoti vertę.
Fiksuotosios turto dalys yra svarbios, nes jos yra pagrindinė dalis, kaip buhalteriai parodo ilgalaikius išteklius, kuriuos verslas naudoja pajamoms uždirbti. Jos taip pat padeda paaiškinti nusidėvėjimą, kuris yra palaipsninis turto savikainos paskirstymas laikui bėgant. Tai daro šį rodiklį naudingą verslo turto struktūros ir išlaidų pripažinimo supratimui, tačiau ne kaip tiesioginę rinkos vertės ar veiklos rodiklio priemonę.
Latvija, Lietuva, Estija, Suomija ir Švedija gali naudoti skirtingus vietinius apskaitos standartus, žymes, pateikimo sistemas ar prieigos taisykles. Šalies palyginimas turėtų būti skaitomas tik kaip siauras teiginys, pagrįstas tos šalies oficialiu tvarkymu; jei čia detalė nėra parodyta, patikrinkite atitinkamos institucijos nuorodą.
